išlelėti

išlelė́ti intr. 1. išlepti, išdykti: Jau tu išlelė́si po tam visiškai J. 2. BŽ466 vešliai, tarpiai išaugti: Išlėlė́jusios bulbės – didelės, gardžios išaugusios Š. 3. išaugti į aukštį, ištįsti: Po medžiais nuo pavėnio jurginai išlelė́jo Klt. ║ menkai užaugti; plg. išleilėti: Išlelėjo mūsų rasoda – buvo šaltas pavasaris Rud. \ lelėti; išlelėti; nulelėti